"Getoizacijos" fenomenas
29.5.2023
Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje smarkiai padaugėjo imigrantų iš įvairių kultūrų. Šis demografinis pokytis atnešė įvairių iššūkių ir galimybių tiek imigrantams, tiek priimančioms visuomenėms. Terminas „getas” reiškia savitą kultūrinį ir socialinį reiškinį, atsirandantį nepalankioje padėtyje esančiuose miestų rajonuose, paprastai vadinamuose getais. Svarbu pažymėti, kad terminas „getas” neturėtų būti apibendrintas ar taikomas visoms nepalankioje padėtyje esančioms bendruomenėms, nes jis gali įtvirtinti stereotipus ir stigmatizaciją. Tarp sudėtingų klausimų, susijusių su imigracija, daug dėmesio sulaukė „getoizacijos” sąvoka, apibūdinanti imigrantų bendruomenių susitelkimą tam tikruose rajonuose. Šiame straipsnyje siekiama ištirti imigrantų getų reiškinį Europoje, nušviečiant pagrindinius veiksnius, iššūkius, su kuriais susiduria šios bendruomenės, ir jų stiprybę bei atsparumą siekiant integruotis.
Geto subkultūrai būdingos unikalios vertybės, normos, elgesys ir socialinės sąveikos modeliai, susiformavę šiose specifinėse bendruomenėse. Ji atsiranda kaip atsakas į socialinius ir ekonominius iššūkius, marginalizaciją ir ribotas galimybes, su kuriomis susiduria šiuose rajonuose gyvenantys gyventojai. Terminas „getas” dažnai turi neigiamą atspalvį ir sukelia skurdo, socialinės atskirties ir izoliacijos vaizdinius. Tačiau į diskusijas apie imigrantų getus būtina žvelgti iš įvairių perspektyvų. Geto formavimąsi gali lemti daugybė veiksnių, įskaitant ekonominius skirtumus, kalbos barjerus, kultūros išsaugojimą, diskriminaciją, pažįstamumo ir palaikymo jausmą bendroje bendruomenėje, kurioje vyrauja bendra patirtis. Labai svarbu nesupaprastinti getų formavimosi priežasčių ir atsižvelgti į įvairialypę dinamiką.
Tai, kad pirmosios kartos migrantai patiria skurdą, gali turėti reikšmingų pasekmių antrajai kartai – imigrantų vaikams. Skurdo koncentracija – tai reiškinys, kai tam tikrose geografinėse teritorijose, pavyzdžiui, rajonuose, bendruomenėse ar regionuose, yra neproporcingai didelė skurstančių asmenų ar namų ūkių koncentracija. Augimas skurdo koncentracijos rajonuose gali apriboti antrosios kartos migrantų galimybes naudotis svarbiausiais ištekliais ir galimybėmis. Tai gali būti kokybiškas švietimas, sveikatos priežiūros paslaugos, laisvalaikio infrastruktūra ir saugi aplinka. Galimybių naudotis šiais ištekliais trūkumas gali trukdyti jų socialiniam mobilumui, išsilavinimo įgijimui ir bendrai gerovei.
Antrosios kartos migrantai iš tokių vietovių gali susidurti su kliūtimis, trukdančiomis sėkmingai mokytis dėl perpildytų klasių, nepakankamo finansavimo ir paramos paslaugų trūkumo. Dėl ribotų socialinių tinklų ir sąlyčio su įvairiomis sritimis jiems sunkiau įsivaizduoti ir įgyvendinti savo siekius.
Antroji karta gali patirti išankstinį žmonių nusistatymą ir neigiamus stereotipus, susijusius su jų kaimynyste ar imigrantų kilme, o tai gali turėti įtakos jų galimybėms, socialiniams ryšiams, tuo pačiu lemti susidūrimus su didesne stigmatizacija ir diskriminacija. Tai lemia nepalankių sąlygų ciklą, apsunkina jų tobulėjimą ir integracijos galimybes.
Antroji karta dažnai susiduria su problema, kaip suderinti savo kultūrinį paveldą ir priimančiosios šalies visuomenines normas. Skurdo koncentracija gali sustiprinti kultūrinės tapatybės išsaugojimą imigrantų bendruomenėse, tačiau, siekiant visiškos integracijos į platesnę visuomenę, svarbu daug dėmesio skirti priimančiosios šalies kultūrai. Todėl miestų planavimas dažnai formuoja rasinę segregaciją, palengvindamas etninį atskirumą.
Nors antrosios kartos migrantų patirtis yra įvairi ir ne visi šios grupės asmenys vienodai patiria skurdo koncentracijos poveikį, tokie veiksniai, kaip asmeninis atsparumas, šeimos parama, galimybė naudotis socialiniais tinklais ir turimos galimybės, gali turėti įtakos rezultatams.
Valstybė gali sušvelninti skurdo koncentracijos poveikį antrajai kartai, įgyvendindama tikslines ekonomines ir socialines intervencijas ir politiką. Pirmasis veiksmas – tai švietimo išteklių gerinimas nepalankioje padėtyje esančiose zonose, socialinės paramos sistemų stiprinimas, įtraukios socialinės integracijos skatinimas, kovos su diskriminacija ir stigmatizacija, mokymo programų rengimas ir ekonominių skirtumų mažinimas. Šalindamos pagrindines skurdo koncentracijos priežastis ir suteikdamos lygias galimybes, visuomenės gali įgalinti antrąją migrantų kartą įveikti iškilusius sunkumus ir išnaudoti visą savo potencialą.
NUORODOS
Anderson, Elijah. “The Iconic Ghetto.” The Annals of the American Academy of Political and Social Science, vol. 642, 2012, pp. 8–24, www.jstor.org/stable/23218459?searchText=ghetto&searchUri=%2Faction%2FdoBasicSearch%3FQuery%3Dghetto&ab_segments=0%2Fbasic_search_gsv2%2Fcontrol&refreqid=fastly-default%3Adad60141e3c64a896664ec06457fe595
Marcuse, Peter. “Space over Time: The Changing Position of the Black Ghetto in the United States.” Netherlands Journal of Housing and the Built Environment, vol. 13, no. 1, 1998, pp. 7–23, www.jstor.org/stable/41107729?searchText=ghetto&searchUri=%2Faction%2FdoBasicSearch%3FQuery%3Dghetto&ab_segments=0%2Fbasic_search_gsv2%2Fcontrol&refreqid=fastly-default%3Adad60141e3c64a896664ec06457fe595
Njoh, Ambe J. “Europeans, Modern Urban Planning and the Acculturation of “Racial Others.” Planning Theory, vol. 9, no. 4, 2010, pp. 369–378, www.jstor.org/stable/26004243?searchText=racial%20urban%20planning&searchUri=%2Faction%2FdoBasicSearch%3FQuery%3Dracial%2Burban%2Bplanning&ab_segments=0%2Fbasic_search_gsv2%2Fcontrol&refreqid=fastly-default%3A87171cc460ec096631e29242cdb2215a
Peterson, Paul E. “The Urban Underclass and the Poverty Paradox.” Political Science Quarterly, vol. 106, no. 4, 1991, p. 617, https://doi.org/10.2307/2151796
SHELBY, TOMMIE. “Justice, Deviance, and the Dark Ghetto.” Philosophy & Public Affairs, vol. 35, no. 2, Mar. 2007, pp. 126–160, https://doi.org/10.1111/j.1088-4963.2007.00106.x
Wirth, Louis. “The Ghetto.” American Journal of Sociology, vol. 33, no. 1, 1927, pp. 57–71, www.jstor.org/stable/2765040?searchText=ghetto&searchUri=%2Faction%2FdoBasicSearch%3FQuery%3Dghetto&ab_segments=0%2Fbasic_search_gsv2%2Fcontrol&refreqid=fastly-default%3Adad60141e3c64a896664ec06457fe595
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti už jas atsakingos. 2022-1-LT02-KA220-YOU-000089553